Nors ir neturi konkretaus rėžimo, kada eina miegot, Luknytė jau turi savo migdymosi ritualą. Kai užsimano miegučio, jau pati pasiprašo, kad eitume į miegamąjį. Toliau seka tokia:
* Nusiprausia veiduką, išsivalo dantukus (prie kriauklės turim pasistatę kėdutę, kad pati pasiektų kraną, tai stengiasi kiek įmanoma viską atlikti pati)
* Persirengiam pižamą/naktinukus, užsimaunam pampį (nakčiai jis mums dar reikalingas)
* Susirandam miego draugę - lėlytę, ir pasakų knygelę
* Išklauso pasakėlę gulėdama ir užmiega (kartais būna, kad net nesulaukia pasakos galo, o kartais dar reikia pasivolioti, padūkti)
Faktas tas, kad pasaka prieš miega reikalinga. Jei nenori eiti miegot, tai įkalbam tuo, kad atėjo metas pasakėlei :)
Dar būna bučkių prieš miegą dalinimas mamai ir tetei ir glaustymasis myliu myliu :)
Žodis labanakt nelabai išsiartikuliuoja jai, tai tiesiog pasako ate, nusisuka ant šoniuko ir miega :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą