Dviratukas

Valio Valio Valio - Luknė išmoko mintį dviratį be pagalbinių ratukų.

Pasodino tėtis ją, prilaikė kelis metrus ir paleido - nuvažiavo puikiai. Beliko tik startuot išmokt ir finišuojant negriūti :) finišą lygtais jau ir pasitobulinom, ale va startuot pati viena dar prisibijo.

Bet sakyčiau jau tvirtas žingsnis žengtas :)

Sirgalė :)

Ryto sirgalė :) nepraleidžia nė vienų rimtų varžybų :)

p.s. su šia foto Luknė laimėjo LKL organizuotą sirgalių foto konkursą :) jeeee :)

Moksliukė

Negaliu nepasigirt mielas dienorašti :)

Luknytė vakar parašė lengvesnį dvigarsį skiemenuką (priebalsė plius balsė) pvz. MA, LU, DO, RE, TE, MI. valio :)))))

o bet tačiau, po to paprašiau jos paskaityt ką parašė. tuos pačius skiemenukus. tai pažiūrėdavo kokia pirma raidė, kokia antra ir jas sujungdavo. ne visus pavyko iš pirmo karto, bet...

o pabandėm visai netyčia :)))

močiutė sakė, kad tokio amžiaus aš tik raides visas pažinojau, bet su paskaitymu , raidžių jungimu sunkiai gaudavosi :)

beje, tetis gi Luknei smegenėles užprogramavo, kad pas juos prezidentūroj gabius gerai besimokančius vaikus pati prezidentė apdovanoja, tai jai dabar kiekvieną dieną reikia mokytis :))) ir negali sulaukt kada į mokyklą žygiuos :D

Morkos

Vakar Luknės paprašėm nupiešti morką. Nupiešė kažkokią neaiškią figūrą. Mes jai ir sakom - kad čia visai ne morka. Ji apsigynė - sako - čia supjaustyta morka :D

Svarbu moka išsisukti ir apginti savo idėją :)

Mažoji šeimininkutė

Užvakar Luknė sutepė man pirmąjį sumuštinį :))))

Leidau jai viską daryti nuo a iki z :) Prasidėjo viskas nuo to, kad ji eilinį kartą sugalvojo pažaisti kavinę o aš netyčia leptelėjau kad noriu sumuštinio ir alaus :DDD Alus iš šaldytuvo buvo pristatytas iš karto, o sumuštinio sakė reiks palaukti, nes dabar dar kepa :) Gaila kad fotoaparato elementai buvo nusėdę, tokį sumuštinį reikėjo įamžinti :) kokie 3 cm margarino, ir 2 cm pašteto su kalnais kalneliais. bet skanesnio sumuštinio nesu valgius :)))))

Dviratis

Pernai vasaros gale Luknė jau pradėjo nedrąsiai važinėti su dviračiu pridedamais ratukais :) na o šiemet jau prašosi kad tuos ratukus nuimtume ;) vieną sykį pabandėme, bandymas nepavyko :) tad ratukai buvo atgal uždėti. Taigis raliuoja po kiemą drąsiai toliau :) pagaliau išmoko stabdyti sukdama pedalus atgal :)

Skaičiukai

Pasirodo Lu moka angliškai nebe iki 5, o iki 10 suskaičiuot :) ir matyt reikia but dėkingiems vaikiškų multikų kanalams :) Luknė turi madą ryte nubudus atvaryt pas mumi į kambarį, palįst po kaldra ir išsireikalauti multikų (jai tas lengvai pavyksta, nes tai vyksta, kai mes dar truputį norim miego) :) taip vieną rytą prabudau nuo jos van, tiu, fri, fo faiv, siks, seven, eit, nain, ten :)
dabar kas dieną pakartojam po vieną kartą, kad nepasimirštų :)
o skaičiukai Luknei patinka. Ji visur jų ieško, ir labai džiaugiasi, kad kai kuriuos jau atpažįsta. Pavyzdžiui pravažiuojant pro namą, pažymėtą 13 numeriu ji sako, va, namas su vienu ir trys :)
Taip pat pabuvusi pas močiutę darbe ji vis tik nusprendė, kad šitas darbas jai labiau patinka nei mamos ir tėčio :) tai bus buhalterė :) laisvalaikiu šokanti :) nes be šokio ji negali :)
O kad Luknė pažįsta skaičiukus ir teisingai skaičiuoja, pastebėjo šiandien ir auklėtoja. Pagyrė mus abi su Lukne :) ir sakė neperspausti jos su spalvų mokinimu, kad nepradėtų maištauti :) o paskutiniu metu jau man taip ir atrodė, kad specialiai sako ne tą spalvą :O.

Atmintis

Negaliu neatsistebėti vaiko atmintimi. Vieną dieną ji man skundžiasi, kad suskaudo kojytė. Klausiu, kas nutiko. Sako Pupa įkando. Kadangi pas ją visi šuniukai arba Lordai arba Bučkiai, tai nesuprantu kas ta Pupa. Ji man ir aiškina, kad Pupa, tai Ozio draugas. Vis tiek nesuprantu :) žinau kad Ozis Elės šuniukas. Tada ji man aiškina toliau, kad vasarą buvom pas Elę sodyboj ir ten buvo Ozio draugas Pupa. Tik tada prisiminiau, kad ta Pupa Luknei biški grėbštelėjo kojytę. Bet tai buvo vasarą, ir tas grebštelėjimas buvo labai švelnus :))))
Kitas dalykas - rodo per TV Mamyčių klubo anonsą. Nors tos laidos nežiūrim, nes labai anksti rodo, bet vieną kartą teko matyti. Luknė pamačius apsidžiaugė: o, mama, tuoj Julę su Aručiu baseine rodys :)) Ta viena laida ir buvo, kai kėlėmės ir žiūrėjom kaip juos rodė. Tai irgi buvo vasarą, berods liepos mėnesį.
Ir kaip toj mažoj galvelėj užsilieka tokie dalykai, kai aplink tiek naujovių kiekvieną dieną????

R raidytė

Luknė kai nepamiršta ir netingi, jau labai gražiai ištaria raidytę R. Pirmą kartą pagalvojom, kad pasivaideno. Kai paprašėm, kad pakartotų - jai puikiai tai pavyko. Taigis pradėjom treniruotis. Turim firminį sakinį: ARas yRa geRas beRniukas :))) paskutiniame žodyje jau būna pavargsta liežuvis ir gaunasi tokia amerikoniška R :)
bet šiaip liux, nes mano mama sakė, kad aš normaliai ją tarti pradėjau tik penkerių...

Persikraustė

Luknė jau gerą savaitę miega savo kambaryje. Kai pasidarė panašu, kad ji nebežada grįžti į mūsų kambarį, jos kūdikšką lovelę išardėm ir išboginom i rūsį, sutvarkėm ir iškuopėm Luknės kambarį. Pasirodo koks jis didelis :)))) o ir mūsų kambarys koks erdvus be lovytes pasidarė :) vnž, abejoms pusėms pasikeitimai patinka :)))

Pirma nakvynė

Vakar vakare Luknė pareiškė norą miegoti savo kambaryje. :) būtų buvę liux, jei jis jau būtų pilnai sutvarkytas, ale kol kas jis dar mūsų naudojamas kaip sandėliukas ne pirmo būtinumo daiktams susidėti, bet kad jei būtų po ranka. Sofkutė tam kambaryje stovi (netikėtiems svečiams) bet tik tiek. Ale sužavėti vaiko noru, puolėm tvarkyt kambariuką, kloti lovą, purenti patalus, ir paguldyti mažę. Man prieš darbą tokie eksperimentai aišku ne į naudą, nes jau tikėjomės, kad susivokusi, kad teks tikrai miegoti vienai, pradės kas pusvalandį kviestis mamytę, ale naktis praėjo tyliai ramiai. Didesnį nepatogumą matyt pajaučiau aš viena, nes buvau įpratus užmigti su Luknės delniuku rankoje. Ryte užėjau į Luknės kambarį - miegojo saldžiai, gulėjo skersai lovos.Užklojau, pabučiavau ir išvažiavau į darbą su tokiu nepaaiškinamu širdyje jausmu - vaikas jau nori privatumo, nori turėti savo erdvę :( ir kad nebe Luknė prašysis pas mumi į lovą, o aš ją kviesiuos, kad ateitų :)))

Žiūrėsim, ar tas jos pasiryžimas truks ilgai. Bet iš jos kalbų, tai panašu, kad mergina rimtai nusiteikusi. Ji pasakoja, kad po gimtadienio jos kambaryje bus nauja lova, nauji žaislai, lempa gėlytė kaip balionas. Jau turi susikūrusi savo svajonių kambarį :)))

Kas metus pas mus po naują etapą prasideda - metukų jau vaikščiojo, dviejų metukų atsisveikinom su pampiais, o va trejų jau išsikrausto į savo kambarį.

Puzliai kompiuteryje

Luknei jau negana dėlioti paprastus puzlius. Jau dėlioja juos ir kompiuteryje. Šiaip pastebėjau, kad ji tokia pas mane prie technikos - ne tai, kad prietaisai geriausi žaisliukai, bet bando juos naudoti pagal paskirtį, ir teisingai naudoti - nori žinoti kur koks mygtukas ką reiškia. Taigis Luknė jau išmoko kompe įsijungti savo žaidimą, sudėlioti puzlę, pasirinkti naują, o kai pabosta, išsijungti :) Lygiai taip pat su DVD leistuvu - moka jau pati pasileisti savo multikus, moka įsijungti išsijungti televizorių ir kabelinę. Mamos fotoaparatas irgi geras draugas - ir įsijungia, ir pafotkina, ir fotkes peržiūri, ir mane dar vieną funkciją išmokė panaudoti :)
Čia filmukas, kaip jai sekasi valdyto kompo pelytę :)

Viščiukas

Štai kaip Luknei pavyko vieną kartą nupiešti viščiuką :) bent jau aš jį įžiūrėjau :D

o čia jau pripiešė mamytę :)

Mažoji auksarankė

Luknytė su įdomumu nuolat stebi mane kai užsiiminėju rankdarbiais :) Kai dekupažuoju - duodu ir jai teptuką su dažais, leidžiu servetėles padelioti, perdelioti, ir pasvajoti ką ji norėtų kad su kuria nors viena iš jų jai padaryčiau :) Kai veriu karoliukus, ji prisijungia su savaisiais karoliukais :) tada žiūrim, kuri greičiau ar gražiau suvers. Smagu, kad ir aš esant Luknei namuose galiu užsiiminėti man mielais dalykais, ir kartu jos nenuskriausdama, tai yra neatimdama laiko skirto jai, o ir ją įtraukiu į šią veiklą, kuri jai patinka.
Na čia intarpas buvo į tai, ką ji man šiandien į darbą iš darželio atvežė :)))))))))
sako mamyte, žiūrėk ką turiu :) ir traukia iš kišenės gražią mažą nosinaitę-servetėlę su dobiliukais :) sako tu tokios neturi :))))) aš tau padarysiu dėžutę, bet tau nerodysiu. pirmaparodysiu tetei, o tau bus siurprizas :))))) nu vos nenumiriau :))) ir meilumas vaiko, ir sumanumas :)
taip kad turėsiu pasekėją, kuriai galėsiu perleisti visus savo rankdarbių turtus :)

Anglų kalba

Vis tik baby TV chanel yra geras dalykas.
Kažkurią dieną žiūrėjo ji iš ryto multikus, ir girdžiu kaip bando atkratoti vuon, tiu, fry, voun, tiu, fry. Tai man tereikėjo trumpan įsikišti į pamokėlę, paaiškinti kas tas one two three, pridėti four ir five, ir mergina jau anglų kalba moka suskaičiuoti iki penkių :) o pabaigai dar vietoj duok penkis, išmoko pasakyti give me five :P
va teip va.

naujas daiktas namuose

po didelių norų daryti reikaliuką į WC, nuskubėjom nupirkt Luknei dangtį ant klozeto :) (kol vėl jai nepraėjo noras jo pirkti :))) )
baisiai daug nesirinkom, žiūrėjom tik kad minkšta sėdėti būtų ir labai didelis nebūtų, kad galimabūtų ir su savim pasigriebti. tiesa, mačiau pirkt ir kelioninį sulankstomą :))) į rankinuką telpantį :))) taip kad sulankstomą puoduką pasaugosim Aručiui :))))

mūsų dangtis panašus į šitą, tik biški šustresnis, nes iš šonų dar yra rankenėlės prisilaikyti :)

mūsų namuose šiandien šventė

Luknė pati pasiprašė sysiu daryt ant klozeto. vieną dieną buvo kilęs jai noras dangčio, kad nupirktume, ale tas noras greit praėjo. o šiandien nei iš šio nei iš to pasiprašė sysiu taip kaip Arutis daro :)))) Dėkui krikštotėveliams už vaizdines pamokėles ir agitaciją daryt į WC, pasirodo veltui nepraėjo. nes iki tol jokių kalbų nebūdavo apie wc. tik puodukas puodukas puodukas. jų prisipirkę esam tiek, kad uj. kad visur butu . ir namie i kiekviena WC, ir pas senelius ir i auto abi, kad visada butu salia :)))) viena va neseniai ir sulankstomą nusipirkom, kad tilptų man į rankinuką :))) na žiūrėsim ar pakartos ji savo žygdarbį, ar čia vienas toks kartas buvo :))))

Tetos Ingos pamokėlės

Kiek Luknytė susitinka su teta Inga ir Armanduku, vis išmoksta kažką naujo :) Šį kartą išmoko raidytę M.

Vakare jau prieš miegą vartom su ja knygutę ir prašau kad parodytų man M raidytę. ieško neranda. Sakau parodyk mamytės raidytę :) Ji man atsako:

- čia ne tavo raidytė, čia Ingos :)))

Ožiukai

Kartais Luknytės ožiukai pagauna tokį pagreitį, kad jau nebeaišku būna kaip su jais susitvarkyti. Taigis vieną vakarą jau ėmėmės griežtesnių priemonių - pastatėme į kampą. Ir neleidom iš jo išeiti tol, kol neatsiprašys močiutės. Vieną kartą lyg ir norėjo jau atsiprašyt, priėjo, ale principus mergina turi ohoho, apsisuko ir neatsiprašė. Po kokių penkių minučių matyt jau susiprato, kad mes rimtai nusiteikę, vis dėl to nuėjo ir atsiprašė, bet bučkio nedavė. Taigis Luknė susipažino su kampu.

***********

Šiandien dieną girdžiu kaip Luknė barasi ant savo avytės:

- aš tau sakiau kad negalima nuo žemės valgyti. niu niu niu , eisi dabar į kampą.

pro šoną žiūriu, kad nunešė savo avytę į kampą, kur pati stovėjo, ir padėjo. tada girdžiu:

- prašau žiūrėti ir sieną, arba atsiprašyk :))))))

nu juokiausi.... vadinasi tikrai įsisamonino kas tas kampas yra. to ir norėjom.

puzzle-dėlionė

Na ir mes pagaliau įsikirtom, kas yra tas puzzlis, ir kaip jį dėlioti reikia :) juokingiausia, kaip Luknė mane taiso, kad čia ne puzzlis, o dėlionė. Matyt darželyje jie juos taip vadina :)

Pradėjom nuo dviejų detalių, kur iš krūvos Luknė ieškojo poros ir dėliojo perėjom iš karto ant 15. Porą kartų su pagalba, ir dabar jau pati puikiai sudeda :) visada dėlioja labai susikaupusi. ir dar labai mėgsta būti pagiriama, kai sudeda :)