Vakar vakare Luknė pareiškė norą miegoti savo kambaryje. :) būtų buvę liux, jei jis jau būtų pilnai sutvarkytas, ale kol kas jis dar mūsų naudojamas kaip sandėliukas ne pirmo būtinumo daiktams susidėti, bet kad jei būtų po ranka. Sofkutė tam kambaryje stovi (netikėtiems svečiams) bet tik tiek. Ale sužavėti vaiko noru, puolėm tvarkyt kambariuką, kloti lovą, purenti patalus, ir paguldyti mažę. Man prieš darbą tokie eksperimentai aišku ne į naudą, nes jau tikėjomės, kad susivokusi, kad teks tikrai miegoti vienai, pradės kas pusvalandį kviestis mamytę, ale naktis praėjo tyliai ramiai. Didesnį nepatogumą matyt pajaučiau aš viena, nes buvau įpratus užmigti su Luknės delniuku rankoje. Ryte užėjau į Luknės kambarį - miegojo saldžiai, gulėjo skersai lovos.Užklojau, pabučiavau ir išvažiavau į darbą su tokiu nepaaiškinamu širdyje jausmu - vaikas jau nori privatumo, nori turėti savo erdvę :( ir kad nebe Luknė prašysis pas mumi į lovą, o aš ją kviesiuos, kad ateitų :)))
Žiūrėsim, ar tas jos pasiryžimas truks ilgai. Bet iš jos kalbų, tai panašu, kad mergina rimtai nusiteikusi. Ji pasakoja, kad po gimtadienio jos kambaryje bus nauja lova, nauji žaislai, lempa gėlytė kaip balionas. Jau turi susikūrusi savo svajonių kambarį :)))
Kas metus pas mus po naują etapą prasideda - metukų jau vaikščiojo, dviejų metukų atsisveikinom su pampiais, o va trejų jau išsikrausto į savo kambarį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą