samprotauja

Išėjo Luknė su tėveliu pasivaikščioti. Pamatė kaimynų mažą šuniuką. Luknės monologas:
- oj koks mažas šuniukas, labai mažas, ne toks kaip mūsų Lordas. Ir oj, uodegytės pas šuniuką nėra. Žinau kodėl nėra, todėl kad šuniukas mažas. kai užaugs šuniukas ir uodegytė atsiras.

*************

Važinėja Luknė jau su didesniu dviračiu su pridedamais ratukais po kiemą ir vis stebi ar Lordas į ją žiūri. Pravažiuojant pro jį jam pasako:
- Kai tu užaugsi ir būsi toks didelis kaip Luknė, galėsi ir tu su dideliu dviračiu važinėti.

*************

Iš ryto Luknė išgirsta kad tėtis trauko nosį. Klausia jo:
-Ar sergi?
Gavusi teigiamą atsakymą, tęsia:
- Tai tau reikia žvakutę įdėti :)))))

************

Vakare prieš užmiegant pasakojau Luknei pasaką apie tai kaip važiuosim prie jūros ir ką ten veiksim:
- ... sėsim ant dviračių nuvažiuosim prie jūros, pasideginsim, pasimaudysim, pažaisim su smėliu, grįšim namo, pamiegosim pietučių vėl važiuosim prie jūros, vėl pasimaudysim pažaisim ...
Luknė mane petraukė:
-mama, ne taip, reikia sakyti grįšim namo, pamiegosim, atsikelsim, pavalgysim ir tada važiuosim prie jūros :)))

pasirodo merginai pavalgyti nėra paskutinėj vietoj :)))

************

Po pasibuvimo su mažais vaikais Luknė irgi sukūdykėja. Nuolat kartoja, kad jai reikia pampersiuką uždėti, ar kad soskiuko nori. Kai gauna atsakymą kad ji jau per didelė, tai tada sako:
-mamyte, kai aš būsiu mažytė, tai duosi man soskę, ir pampersiuką uždėsi, ir aš verksiu taip: veeeee veeeeee :))))

Kaip gaila, kad tenka vaiką nuliūdint, kad ji jau nebebus tokia mažytė :)