Prisiminus praeitas Kalėdas darželyje ir pas tėtį darbe, Kalėdų Senio baimę, kai pamačius jį bėgama į kitą pusę kur kojos neša, buvo truputį neramu, kaip pavyks šventė šiemet. Savaitę laiko jau pumpavom ją, kad Kalėdų Senelis yra geras, neša vaikams dovanas ir jo bijoti nereikia. Atrodo ji patikėjo ir į klausimą ar bijos, iki pat darželio sakė kad nebijos :).
Nors po vėjaraupių nebuvo lankius darželio ir repeticijų - sušoko ir sudainavo puikiai :) su tėtuku tik stovėjom ir aikčiojom, kokia ji mūsų šaunuolė :) Šaunuolė buvo iki tol, kol į salę neužėjo Kalėdų Senis. Pirmu reisu - ji pas mane ant rankų :) Kad ir kaip įkalbinėjau eiti šokti su vaikais - jokių šansų. Sakė nieko nenori, nei dovanų nieko, tik važiuojam iš čia greičiau :) gerai, kad viskas truko neilgai ir po šokių Senis pradėjo dovanas dalinti. Stebėjo kaip jos draugai eina pasiima nusifotografuoja ir grįžta :) ir visi sveiki :) kaupė drąsą ir išdrįso. nuėjo, pasiėmė dovanėlę, ir net nusifotografavo :) su viena sąlyga, kad sėdės ne ant Senio kelių o ant snieguolės :) Kad turėsim foto su Seniu - net nebūčiau pasvajojus :) tikra mūsų šaunuolė :)
tiesa, grįždama su dovana šūkavo - man pavyko, man pavyko :) nugalėti baimę jai tikrai pavyko :)


tiesa, grįždama su dovana šūkavo - man pavyko, man pavyko :) nugalėti baimę jai tikrai pavyko :)


Komentarų nėra:
Rašyti komentarą