Pagaliau prisiruošėm sėti žolytę :) tikrai kad pagaliau :) su tėčiu tam visas atostogas skyrėm. Luknė kaip visada ne iš šono stebėjo, o dalyvavo visame procese. :) Su grėbliu grumstus lygino, akmenukus rinko, su karučiu juodžemį vežiojo. Visą dieną nuo ryto iki vakaro lauke dirbdavo ir nė sykio nesuzirzė, kad jai nebeįdomu ar nusibodo :) Galbūt dėl to, kad žinojo, jog kai sudygs žolytė bus pastatytos supynės ir smėlynė :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą