Paskutinės sesės laukimo savaitės prailgo ne tik man, bet ir Luknytei. Norėjosi kuo greičiau ją pamatyti, paliesti, palaikyti, paglostyti, pabučiuoti. Darželyje irgi nenustodama tik apie tai ir tekalbėdavo. Dar būnant gimdykloj, jau gavau iš Luknės auklėtojų sveikinimus sulaukus sesytės :))) Luknė dar porą valandų iki sesės gimimo jau visiems paskelbė, kad sulaukė sesutės :)
Kadangi sesės namuose laukė su močiute, tai siuntėm sesės nuotraukas telefonu. Pirmoji nuotrauka, kurią pamatė Luknė, buvo tik gimusios sesytės. Buvo daug nuostabos, kodėl ji tokia raudona :D po to per dieną sekė po kelias foto, nes didžioji (oj, kaip sunku ja nebe mažąja vadint) bais nekantravo kaip ta sesytė atrodo. O aš nekantriai laukiau pirmojo sesių susitikimo.
Grįžom į išpuoštus namus - visur kabojo balionai, vienas specialus buvo sesei nupirktas :) Susitikimas buvo nerealus - grįžusi iš darželio namie rado siurprizą - mažą miegančią sesutę - bučiavo ją, dėkojo mums su tėčiu, kad pagimdėm tokią gražią mergaitę. Negalėjo nuleist nuo jos akių. Buvo kažkas įspūdingo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą